Vaškas

 

 

Vaško savybės ir reikšmė. Bičių vaškas yra sudėtinga medžiaga. Į jo cheminę sudėtį įeina apie 50sudėtingų cheminių junginių. Jie skirstomi į tris pagrindines grupes:

  1. Laisvosios riebiosios rūgštys
  2. Esteriai
  3. Angliavandeniai

Lydytame bičių vaške randama žiedadulkių, augalinės kilmės dažomųjų ir aromatinių medžiagų, kurios į vašką patenka iš medaus ir bičių duonos. Nuo šių medžiagų vaškas įgauna spalvą ir savotiškai malonų kvapą.

 Vaško spalva priklauso nuo daugelio reiškinių. Bičių organizmas išskiria bespalvį vašką. Natūrali lydyto vaško spalva gali būti balta, šviesiai geltona, geltona, šviesiai ruda ir šviesiai pilka. Kitokios spalvos (juodas, uzterštas, perdegintas)vaškas laikomas nekondiciniu. Pirmiausia lydytą vašką geltonai nudažo ištirpusi pikio derva chrizinas. Dar geltoniau ir iki orandžinės spalvos vašką nudažo iš duonos patekusios įvairios žiedadulkės. Perdirbant šviesesnę ir geresnę vaško žaliavą, gaunamas geresnės kokybės, tvirtesnis ir šviesesnis vaškas. Natūralus lydytas bičių vaškas turi savotiškai malonų, primenantį medų, kvapą. Tai eterinių aliejų kvapai, kurie, belydant, iš žiedadulkų persiduoda vaškui. Todėls atskiri vaško gabalai gali turėti skirtingą įvairių augalų kvapą. Vaško savybės priklauso nuo aplinkos temperatūros: kambario temperatūroje jis kieta ir trapus, esant 350 - 40- elastingas, plastiškas, 610 - 650- lydosi, o 610-630 – stingsta. Pakėlus vaško temperatūrą iki 950 – 1050, iš vaško pasišalina emulsinis vanduo – vaškas lieka sausa medžiaga. Vaškas lengvesnis už vandenį. Jis nepraleidžia elektros ir vandens, atsparus aplinkos įtakai ir beveik negenda. Dėl vertingų savybių bičių vaškas yra labai vertinamas ir naudojamas apie 40 pramonės šakų. Šiandien sunku nurodyti pramonės šaką, kurioje daugiau ar mažiau nebūtų reikalingas vaškas. Tačiau šiuo metu didžiausia vaško dalis sunaudojama bitininkystės reikalams – dirbtinių korių gamybai. Pramonei tenka tik apie 20% viso gaunamo iš bičių vaško.

 Rekomenduojame kramtyti korių medų, kurio sudėtyje yra vaško ir žiedadulkių. Tai sustiprina dantų smegenis, išvalo dantų kišenes nuo maisto liekanų, padeda kovoti su paradontoze. Nereikia bijoti praryti vaško gabaliuką, kuris kartu su pikio priemaiša, patekęs į virškinamąjį traktą, pagerins žarnyno funkciją. Be to, vaškas kramtomas burnoje, gerina seilių ir skrandžio sulčių išsiskyrimą, dėl to gerėja apetitas ir virškinimas.

Neseniai atlikti tyrimai parodė, kad vaško sudėtyje yra nemažai vitamino A, kuris yra būtinas odos epiteliui atsinaujinti. Taip pat neseniai buvo įrodytas vaško priešuždegiminis veikimas (jame buvo rasta į antibiotikus panašių medžiagų). Dėl to vašką galima vartoti odos ligų ir burnos gleivinės pažeidimams gydyti dėl to, kad nė viename gamtos produkte nėra tiek daug karotino bei karotinoidų, kaip vaške. Iki šiol buvo manoma, kad karotino (provitamino A) yra daugiausia morkose. Tačiau paaiškėjo, kad 100 g morkų karotinų turi nuo 2 iki 9 mg, o 100 g vaško yra nuo 8 iki 12 mg karotinų.